žėkas

1 מė̃kas (l. żak) sm. (2) K, J, Rtr, LVIV703, FrnW, NdŽ, KŽ, (4) Rod, NdŽ; L, žekas 1. SD¹208, Q465, Sut, N, RtŽ, M mokinys: Žekeliai, supratusys tus pamatus kalbos, spėriai parmanys ir patį jos rentinį S.Dauk. Mumis vadino žė̃kais, kai ejau rašto Vvr. Išpūstys iš būdos Jakūb teip mistrą kaip žėką BBMal2,12. Tikėk mane, žėkelį, kursai sekioj tą mokslą jo MP71. Studentus, žėkelius mažus, kūdikelius, norint verk ir bliauna, smertis nepaliauna jų pjauti M.Valanč. Ei tu, žė̃ke, žėkelì, visų žė̃kų mokytojau, Švento rašto skaitytojau Rt. Pasakyk, žėkeli, kas danguj girdėt? LTR(Rod). Esmi žėko mokytojas, Švento rašto pildytojas LMD(Tvr). | Komedijoj dažnai prastas žėkas nešioja ant savęs personą karaliaus DP273. | Žekų giesmė (12 skirsnių giesmė, kur paskesniame skirsnyje pakartojami visi ankstesni atsakymai) LEXXXV190. ║ LEXXXV 190 tokia žėkų giesmė: Aš moku visą žėkẽlį Jdr. Mergaitė ir išdainavusi visą žekelį nuo pradžios iki galo SI127. 2. kunigo patarnautojas per mišias: Prie vienos giesmės jis nepasitenkino nurodęs gaidą, kaip buvo lenkiškame Sekluciano tekste, bet berneliams (žėkeliams), kurie tą giesmę giedos, pats surašė rš. Kada Ponas Dievas yra garbinamas šventomis giesmelėmis, tada ir jie drauge su žekeliais tur giedoti BPII357. Po tam žėkeliai … tur giedoti antifonos pradžią Mž494. Begeresniai su šventa burtinyke gaidį valgyti, neig bažnyčio šaukimą žėkų klausyti (orig. glausyti) Mž11. ^ Su žinia žėkai giest! B, MŽ. 3. Ndz, Dv, LTsIV705 kiaušiniautojas per šv. Velykas: Nuog Velykų lig Atvelykiu[i] yra žėkų̃ savaitė Pls. Žėkai palangėje gieda Vrn. Kiaušiniautojai vaikai, Dzūkijoje dar vadinami žėkais, lankydami savo krikštatėvius ir kaimynus, prašydavo kiaušinių MLTEIII707. Aš mažas žėkelis, kaip grikių pėdelis, aš noriu pyrago, ale bijau diedo botago, aš pyragą kramst, mane diedas botagu džemšt (d.) Vrn.